Raumenų funkcija
Streso hormonas, veikiantis daugelį organizmo funkcijų, įskaitant raumenų metabolizmą. Lėtinai didelis kortizolio kiekis gali sukelti raumenų irimą ir silpnumą. [Schakman, 2013][Bodine, 2015]
Kortizolis, dažnai vadinamas „streso hormonu“, yra gaminamas antinksčių ir atlieka svarbų vaidmenį įvairiose organizmo funkcijose. Jis padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, mažinti uždegimą ir prisideda prie atminties formavimosi. Jis būtinas palaikant cukraus kiekį kraujyje, reguliuojant organizmo druskos ir vandens balansą bei valdant atsaką į stresą. Kortizolio kiekis paprastai kinta pagal paros (diurninį) ritmą: didelis ryte ir mažas vakare. Į tai reikia atsižvelgti lyginant vertes. Jis padeda organizmui reaguoti į stresą, tačiau yra svarbus ir daugeliui kitų organizmo funkcijų, įskaitant imuninį atsaką bei energijos reguliavimą.
Padidėjęs kortizolio kiekis ilgą laiką gali sukelti įvairias sveikatos problemas, būklę, dažnai vadinamą Kušingo sindromu. Didelio kortizolio kiekio simptomai apima svorio augimą (ypač pilvo ir veido srityje), odos plonėjimą, lengvą kraujosruvų atsiradimą, nuovargį, silpnumą, aukštą kraujospūdį, nuotaikų kaitą bei padidėjusį troškulį ir šlapinimąsi. Didelis kortizolio kiekis gali būti dėl įvairių priežasčių, įskaitant antinksčių navikus, hipofizės navikus ar ilgalaikį kortikosteroidų vartojimą. Lėtinis stresas taip pat gali prisidėti prie nuolat padidėjusio kortizolio kiekio, darančio poveikį bendrai sveikatai ir savijautai.
Ir atvirkščiai, mažas kortizolio kiekis, žinomas kaip Adisono liga, gali sukelti tokius simptomus kaip nuovargis, raumenų silpnumas, svorio kritimas, žemas kraujospūdis, nuotaikos pokyčiai ir odos patamsėjimas. Tai gali būti dėl antinksčių pažeidimo, autoimuninių ligų ar tam tikrų vaistų, veikiančių antinksčių funkciją. Tiek didelis, tiek mažas kortizolio kiekis gali turėti reikšmingų pasekmių sveikatai ir paprastai diagnozei bei gydymui reikalauja medikų įsikišimo.
Veiksniai, palaikantys sveiką kortizolio kiekį:
Streso valdymo metodai, tokie kaip dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness), gilus kvėpavimas, meditacija ar atsipalaiduoti padedanti veikla, padeda reguliuoti kortizolio kiekį.
Pastovus miego grafikas ir pakankamas kokybiškas miegas yra palankūs, nes miego sutrikimai gali paveikti kortizolio ritmą.
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda, nes mankšta gali padėti mažinti stresą ir reguliuoti kortizolio kiekį. Vis dėlto perteklinį ar intensyvų fizinį krūvį geriausia riboti, nes jis gali laikinai padidinti kortizolį.
Subalansuota mityba, gausi viso maisto produktų, yra palanki, o perteklinį kofeino, alkoholio ir perdirbtų maisto produktų vartojimą geriausia riboti, nes tai gali paveikti kortizolio kiekį.
Įtarus nenormalų kortizolio kiekį, sveikatos priežiūros specialistas gali patarti dėl tinkamos diagnozės ir gydymo.
Laisvasis kortizolis serume gali būti matuojamas: ng/L, nmol/L, µg/100mL, µg/dL, µg/L, µg/mL, µg%
Referencinės ribos atspindi tipines sveikų asmenų vertes. Konkrečius rezultatus turi interpretuoti sveikatos priežiūros specialistas.
| Amžiaus grupė | Lytis | Vienetas | Optimalus | Normalus | Šaltinis |
|---|---|---|---|---|---|
| Visi amžiai | Visos lytys | µg/dL | - | 0.121 - 1.065 | Pagana, 2019 |
Streso hormonas, veikiantis daugelį organizmo funkcijų, įskaitant raumenų metabolizmą. Lėtinai didelis kortizolio kiekis gali sukelti raumenų irimą ir silpnumą. [Schakman, 2013][Bodine, 2015]
Susipažinkite su dar 3 su šiuo biožymeniu susijusiomis sveikatos temomis Health3 programėlėje.
Išsaugokite šią biožymens informaciją vizitams pas gydytoją
Ar ši informacija buvo naudinga?
Stebėkite savo biožymenis, vizualizuokite tendencijas ir dalykitės įžvalgomis su savo priežiūros komanda.