# Geležis

> Geležis būtina hemoglobino gamybai raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kurie neša deguonį po visą kūną. Ji svarbi energijos gamybai, raumenų funkc

*Source: [https://www.health3.app/biomarkers/lt/iron](https://www.health3.app/biomarkers/lt/iron)*

### Šiame puslapyje

- Ką ji matuoja
- Matavimo vienetai
- Referencinės ribos
- Poveikis sveikatai
- Susiję biožymenys
- Moksliniai šaltiniai

## Kas yra geležis?

Geležis būtina hemoglobino gamybai raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kurie neša deguonį po visą kūną. Ji svarbi energijos gamybai, raumenų funkcijai ir imuninės sistemos sveikatai. Pakankamas geležies kiekis užtikrina efektyvų deguonies pernešimą, kognityvinę funkciją ir bendrą gyvybingumą.

**Geležies trūkumas** sukelia anemiją, kuriai būdingi tokie simptomai kaip nuovargis, silpnumas, blyški oda, o sunkiais atvejais - širdies problemos. Priežastys apima nepakankamą geležies kiekį maiste, lėtinį kraujo netekimą arba pasisavinimo sutrikimus, su didesniu paplitimu tarp reprodukcinio amžiaus moterų, nėščiųjų ir asmenų, vartojančių mažai geležies.

Geležies pasisavinimą veikia įvairūs su mityba susiję veiksniai. **Vitaminas C gerina geležies pasisavinimą, ypač nehemo geležies iš augalinės kilmės šaltinių. Riboflavino (vitamino B2) trūkumas gali paveikti geležies pasisavinimą. Taninai, fitatai ir polifenoliai tokiuose produktuose kaip arbata ir nemalti grūdai gali slopinti geležies pasisavinimą.** **Hemo geležies buvimas patiekale skatina nehemo geležies pasisavinimą. Virškinamojo trakto sveikata ir tokie mineralai kaip varis bei cinkas taip pat vaidina vaidmenį geležies metabolizme**. **Vitaminas A dalyvauja geležies metabolizme ir gali padėti palengvinti geležies trūkumo anemiją.**

**Geležies perteklius**, arba hemochromatozė, atsiranda dėl pernelyg didelio geležies pasisavinimo arba genetinių būklių ir sukelia organų pažeidimus. Simptomai apima sąnarių skausmą, pilvo skausmą ir nuovargį. Geležies kiekis valdomas mityba, papildais esant trūkumui arba flebotomija ir chelacija esant pertekliui. Mitybos valdymas apima geležies turtingų produktų derinimą su geležies pasisavinimą gerinančiais ir slopinančiais veiksniais, atsižvelgiant į individualius mitybos poreikius ir sveikatos būkles. Reguliarus stebėjimas yra labai svarbus tiems, kuriems gresia trūkumas arba perteklius.

Veiksniai, kurie palaiko sveiką **Geležies kiekį**:

- Įvairūs geležies turtingi produktai, įskaitant liesą mėsą, paukštieną ir žuvį dėl hemo geležies, bei ankštinius, lapines daržoves ir praturtintus dribsnius dėl nehemo geležies, palaiko sveiką kiekį.
- Geležies turtingų augalinių produktų derinimas su vitamino C šaltiniais (pvz., citrusiniais vaisiais, paprikomis) gerina nehemo geležies pasisavinimą.
- Kalcio turtingų produktų ar papildų geriausia vengti vartoti tuo pačiu metu kaip geležies turtingų patiekalų, nes kalcis gali trukdyti geležies pasisavinimui.
- Arbatą ar kavą geriausia gerti tarp valgymų, o ne su geležies turtingais produktais, nes taninai gali slopinti geležies pasisavinimą.
- **Vitamino A turtingų produktų** įtraukimas į mitybą gali palaikyti geležies metabolizmą.
- Asmenims, kuriems gresia geležies trūkumas (pvz., menstruojančioms moterims, vegetarams), gali būti svarstomas geležies papildymas prižiūrint gydytojui.
- Gera žarnyno sveikata yra naudinga, nes ji vaidina vaidmenį geležies pasisavinime ir metabolizme.
- Reguliarūs kraujo tyrimai geležies kiekiui patikrinti yra rekomenduotini, ypač tiems, kuriems gresia trūkumas arba perteklius.

## Matavimo vienetai

Geležis gali būti matuojama: mg/L, mmol/L, ng/mL, µg/100mL, µg/dL, µg/L, µg%, µmol/L

## Referencinės ribos pagal amžių ir lytį

Referencinės ribos atspindi tipines sveikų asmenų vertes. Jūsų konkrečius rezultatus turi interpretuoti sveikatos priežiūros specialistas.

| Amžiaus intervalas | Lytis | Vienetas | Optimalus | Normalus | Šaltinis |
| --- | --- | --- | --- | --- | --- |
| Visi amžiai | Moteris | µg/dL | - | 60 - 160 | Pagana, 2019 |
| Visi amžiai | Vyras | µg/dL | - | 80 - 180 | Pagana, 2019 |

## Susiję biožymenys

- [**Tirpus transferino receptorius (sTfR)**](https://www.health3.app/biomarkers/stfr)

 Atspindi bendrą ląstelių geležies poreikį. sTfR didėja esant tikrai geležies trūkumo eritropoezei ir nepriklauso nuo uždegimo, todėl yra pagrindinis feritino papildymas šiuolaikinėje anemijos analizėje.
- [**Varis (laisvas)**](https://www.health3.app/biomarkers/copper_free)

 Varis yra būtinas geležiai pasisavinti iš žarnyno[Reeves, 2004]. Tiek jo trūkumas, tiek perteklius sutrikdo geležies pasisavinimą[Lee, 1968].
- [**Varis (bendras)**](https://www.health3.app/biomarkers/copper_total)

 Varis yra būtinas geležiai pasisavinti iš žarnyno[Reeves, 2004]. Tiek jo trūkumas, tiek perteklius sutrikdo geležies pasisavinimą[Lee, 1968].
- [**Feritinas**](https://www.health3.app/biomarkers/ferritin)

 Feritinas yra pagrindinis geležies kaupimo baltymas ląstelėse, o serumo feritinas yra patikimiausias kūno geležies atsargų rodiklis. Ryšys yra esminis - feritino kiekis tiesiogiai atspindi geležies kaupimo talpą ir prieinamumą.[Wang, 2010]

## Akademiniai šaltiniai

1. DeMars LC and Reeves PG. Copper deficiency reduces iron absorption and biological half-life in male rats (2004). *J Nutr*. [DOI: 10.1093/jn/134.8.1953](https://doi.org/10.1093/jn/134.8.1953)
2. Pagana KD, Pagana TJ, and Pagana TN. Mosby’s Diagnostic & Laboratory Test Reference (2019). *Mosby’s Diagnostic & Laboratory Test Reference*.
3. Chew F. and Mejia L. A.. Hematologic effect of supplementing anemic children with vitamin A alone and in combination with iron (1992). *The American Journal of Clinical Nutrition*. [DOI: 10.1093/ajcn/48.3.595](https://doi.org/10.1093/ajcn/48.3.595)
4. Arredondo M, Martínez R, Núñez M. T., Olivares M., and Ruz M. Inhibition of iron and copper uptake by iron copper and zinc (2006). *Biological Research*. [DOI: 10.4067/S0716-97602006000100011](https://doi.org/10.4067/S0716-97602006000100011)
5. Neidlein S., Pourhassan M., and Wirth R.. Iron deficiency, fatigue and muscle strength and function in older hospitalized patients (2021). *Eur J Clin Nutr*. [DOI: 10.1038/s41430-020-00742-z](https://doi.org/10.1038/s41430-020-00742-z)
6. Cook J. D. and Monsen E. R.. Vitamin C, the common cold, and iron absorption (1991). *Am J Clin Nutr*. [DOI: 10.1093/ajcn/30.2.235](https://doi.org/10.1093/ajcn/30.2.235)
7. Jáuregui-Lobera I. Iron deficiency and cognitive functions (2014). *Neuropsychiatr Dis Treat*. [DOI: 10.2147/NDT.S72491](https://doi.org/10.2147/NDT.S72491)
8. Ali U, Bahattin A, İlknur P, Mehmet S, Murat S, Serdal K, Tunahan U, and Süleyman D. Assessment of subjective sleep quality in iron deficiency anaemia (2015). *Afr Health Sci*. [DOI: 10.4314/ahs.v15i2.40](https://doi.org/10.4314/ahs.v15i2.40)
9. Zimmermann MB and Köhrle J. The impact of iron and selenium deficiencies on iodine and thyroid metabolism (2002). *Thyroid*. [Žiūrėti šaltinį](https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12487769/)
10. Beard JL and Murray-Kolb LE. Iron treatment normalizes cognitive functioning in young women (2007). *Am J Clin Nutr*. [DOI: 10.1093/ajcn/85.3.778](https://doi.org/10.1093/ajcn/85.3.778)
11. Gómez M and Soyano A. Participación del hierro en la inmunidad y su relación con las infecciones [Role of iron in immunity and its relation with infections] (1999). *Arch Latinoam Nutr*. [Žiūrėti šaltinį](https://www.alanrevista.org/ediciones/1999/suplemento-2/art-7/)
12. Wang W. Serum ferritin: Past, present and future (2010). *Biochim Biophys Acta*. [Žiūrėti šaltinį](https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20304033/)
13. Banasiak Waldemar, Jankowska Ewa., Kasztura Monika, Ponikowski Piotr, Stugiewicz Magdalena, and Tkaczyszyn Michal. The influence of iron deficiency on the functioning of skeletal muscles: experimental evidence and clinical implications (2016). *European journal of heart failure*. [DOI: 10.1002/ejhf.467](https://doi.org/10.1002/ejhf.467)
14. Crichton RR, Della Corte L, Dexter DT, Srai SK, Taylor DL, and Ward RJ. Iron and the immune system (2011). *Basic Neurosciences, Genetics and Immunology*. [DOI: 10.1007/s00702-010-0479-3](https://doi.org/10.1007/s00702-010-0479-3)
15. Ipsiroglu OS, Leung W, McWilliams S, Singh I, and Stockler S. Iron deficiency and sleep - A scoping review (2020). *Sleep Med Rev*. [DOI: 10.1016/j.smrv.2020.101274](https://doi.org/10.1016/j.smrv.2020.101274)
16. Cartwright GE, Lee GR, Lukens JN, and Nacht S. Iron metabolism in copper-deficient swine (1968). *J Clin Invest*. [DOI: 10.1172/JCI105891](https://doi.org/10.1172/JCI105891)
17. Abadi A, Moshtaaghi M, Shahbaazi SH, Vahdat Shariatpanaahi M, and Vahdat Shariatpanaahi Z. The relationship between depression and serum ferritin level (2007). *Eur J Clin Nutr*. [DOI: 10.1038/sj.ejcn.1602542](https://doi.org/10.1038/sj.ejcn.1602542)
18. Christian P, Fishman S. M., and West KP Jr. The role of vitamins in the prevention and control of anaemia (2000). *Public Health Nutrition*. [DOI: 10.1017/s1368980000000173](https://doi.org/10.1017/s1368980000000173)
19. Murray-Kolb LE and Scott SP. Iron Status Is Associated with Performance on Executive Functioning Tasks in Nonanemic Young Women (2016). *J Nutr*. [DOI: 10.3945/jn.115.223586](https://doi.org/10.3945/jn.115.223586)
20. Brune M., Hallberg L., and Rossander L.. The role of vitamin C in iron absorption (1982). *International Journal for Vitamin and Nutrition Research. Supplement*. [Žiūrėti šaltinį](https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/2507689/)

### ⚠️ Svarbi medicininė informacija

Šis žinyno puslapis skirtas tik švietimo tikslams ir nėra profesionalios medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo pakaitalas.

Referencinės ribos skiriasi tarp laboratorijų. Visada aptarkite savo laboratorinių tyrimų rezultatus su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.